nuskusti

nuskusti
1 nuskùsti, nùskuta, nuskùto (nùkutė) 1. tr. SD221, R9,218, Sut, K, LL157,288,322, Rtr, Š nupjauti skustuvu plaukus palei odą: Nuskùto jis barzdą su skutekliu J. Kaimynas mune plikai nuskuto Klp. Iš tų šašų tą barzdą nuskùsti nebgalia Klk. Nuskùs vilnas jau lig to kaulo End. Galvą sau nuskuto it bepročiai S.Dauk. Kad būčia nuskustas, tada atstotų nuog manęs galybė mano ChTeis16,17. Visos barzdos nuskustos BBJer48,37. Nùskustas veidas NdŽ. | Kai šitie nagai nùskusta (trumpai nukirpta), greit insdursi pirštą Lb. ^ Nupjovė pievą, kai nùskusta Jd. Pati mokėjus teip avis plikai nukirpt, kai skuste nuskust Sln. Antai ir beržyną sodybose kaip skuste nuskuto (išnaikino) V.Myk-Put. Nuskuto kaip meška savo vaiką Ggr. Dievo gėrybės, žemės blogybės! Varlė, rupūžė nuskustà, tegu bus karvė nekąsta! (užkalbėjimas nuo gyvatės įkandimo) Ck. Kaltu barzdos nenuskusi LTR(Lbv). | refl. tr., intr. Š, , NdŽ, Žeml, Pjv: Nusiskutaũ barzelę Erž. Nusiskùtęs atsijaunino ans J. Nusprausk, nusiskusk, bo tavę žmona nepažins Eiš. Nusìskučiau – kaip ir lengviau pasdarė Adm. Majeris buvo aukštas, lieknas juodbruvas vyras, visuomet dailiai nusiskutęs B.Sruog. 2. tr. , NdŽ, Žeml, , Nv, Krtn, Ilg, Pb nugremžti luobelę, nulupti lupeną, žievę: Roputę nuskùto vieną, į puodą įmetė LKT119(Pgr). Pas mumis išverda tas bulbes, tokias nū̃skustas – y[ra] bulbynė KlvrŽ. Dedu druską ir įmetu bulvę nuskùtusys Plng. Nuskusk pietums ropes Klp. Gal nori morko nū̃skutamas (kad tau nuskusčiau)? Lkv. Jis lazdai žievę nùskutė Pnd. Ąžuolo juodą žievę nuskùst šalin, o tą baltąją suplikyt i dėt kompresą Jrb. Reikėjo rąstus nudrožti, nuskùsti Varn. Alksnius nuskùsi, išvirysi, išsunksi, i daugiau kiši [dažyti] tas vilnas Škn. | refl. tr.: Trims kartams [bulvių] užteksma nusiskùsti Krš. Nusiskutaũ pietus (bulves pietums), reikia ugnelę kurti Skr. 3. tr. SD216,231, R, N, LL122, Klp nugrandyti, nuvalyti paviršių: Ešerio kietos luskanos: nuskùst negali, labai sunku LKT242(Lnkv). Žuviai žvynas nuskùsti . Baisiai supelėję lašiniai, nuėmiau nuo dratos ir nùskučiau Lel. Kai nusvilini [kiaulę], reikia gerai nuskùstie toj šiaurė (nešvarumai) Dgp. Nenuskusì dažų, čia i dantim nenugrauši Klt. Kaulus nuskùto, nuvarė, raumenų juk čia nepaliko (apie operuotą vietą) Jrb. Nuskutu su drožliu R6. Tavo kaklas juodžiausias juodžiausias. Tavo kaklą nuskustų̃ nuskustų̃, du valaku numėžtų numėžtų DrskD163. ^ Tyli kaip nùskustas Dbk.NdŽ grandant išnaikinti, pašalinti kas netinkama. 4. tr. nuarti paviršiumi: Ar jau nuskùtote rugienas? Mrj. Skuste nuskutáu, rudinį dar pararsu Rdn. Dobiliena pirma nuskutama, o paskui suariama visu gilumu J.Krišč. 5. tr. 1 trumpai nupjauti, nušienauti: Lygiosios pievelės, nuskustos dalgiais, nustojo šviesaus žalumo Žem. Jie nedaug pievos turi, tai užtat nùskuta raudonai Ėr. Nušienavo, nùskutė pievą kai britva Klt.
nuskustinaĩ adv.: Nuskustinaĩ (visiškai plikai) nepjauk teip Grž.
6. tr. NdŽ, 1, prk. apgauti: Jis mane nuskùto: paėmė dvigubai Mrj. Nùskutei tu mane, broliuk, – neatidavei tiek, kiek buvom sukalbėję Sml. Ka gerai kumet nuskùs tave koks žiūlikas,tai žinosys, su kuo reikalą turi Vvr. 7. tr. prk. pavaryti, nepriimti, padaryti gėdą: Nevesk panos šokt ne palyg savęs, ba nuskùs Slk. Agnieška jau trečius piršlius nùskutė Slk. Ona ne tik Alfoną, bet ir Joną nuskùs Ant. 8. tr. šnek. godžiai suvalgyti: A matai, par minutę nùskutė visą stalą Upt.suėsti: Buvo in kalno menki rugeliai, i tuos avelės nùskutė .nugraužti: Visas obelaites nuskùto zuikiai Dr. Urvą radau: pelių landžiota ir nùskusta šaknies žievė Krns. 9. intr. Užv, Skdv, Žvr, šnek. greitai nueiti, nubėgti, nusiskubinti: Jis nuskuto per kiemą vartų link I.Simon. Par pusę adynos nuskutáu į Kvėdarną Kv. Kad surėkiau, tai nuskutė ir nuskutė Ssk. Mačiulis kap sėdos arklin, tai iš keturių nùskutė ir nùskutė Rod. Nuskùto par laukus kaip dūmas Šll. Nuskùto par kalnalį, ka i dulkės rūko Kv. Nuskùto numie, ka kulnys į subinę mušos – tiek išgandino Vkš.
◊ ẽšerį nuskùsti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Aš tau nuskusiu ešeriukus! Sn.
káilį nuskùsti Db primušti, prilupti.
pilvùs nuskùsti prigriebti: Vokiečiai bijojo, kad mes pilvų̃ jų nenuskùstumėm Ar.
\ skusti; antskusti; apskusti; atskusti; įskusti; išskusti; nuskusti; paskusti; parskusti; perskusti; praskusti; priskusti; suskusti; užskusti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • nuskusti — nuskùsti vksm. Nuskùsti bar̃zdą, ūsùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nuskųsti — 1. tr. reikšti nepasitenkinimą, paaimanuoti, padejuoti: Kai grašio „prie dūšios“ nebliks jau visai, … tada bus nuskundžiami sunkūs laikai! Mair. | refl. N, Rtr, DŽ, KŽ: Kareiviai maistu nusiskùndžia NdŽ. Aš nenusiskùndžiu, man užtenka tų pinigų …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuskustinis — nuskustìnis, ė adj. (2) kuris nuskustas: ^ Kur tu bėgi, ringuotiniau? – Kas tau darbo, nuskustine (upė, pieva) Grž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukaišti — 1 nukaišti tr. 1. nuskusti, nugremžti: Kaištuvas – pabūklas, kuriuomi lentas gali dailiai nukaišti I. Nukaišk šaukštą su stiklu Tv. Nukaištì sienojai BŽ233. [Trūbai] nukaišti ir laibai tošėmis nuvyturti S.Dauk. 2. nuobliuoti: Pirktų aptašytus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuskutimas — nuskutìmas sm. (2) DŽ1 → 1 nuskusti: 1. SD1110, NdŽ. | refl. NdŽ. 2. NdŽ. 3. NdŽ. 4. R9, N kas nuskutama, nuoskutos. 5 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atskusti — 1 atskùsti, àtskuta, atskùto (àtskutė) Rtr 1. refl. J, Rtr apsiskusti, nusiskusti. ║ J nuskusti vienam kitą. atsiskustinaĩ adv.: Atsiskustinaĩ barzdą skùskiva J. 2. tr. nugremžti luobelę, nulupti lupeną: Ana da ir bulbelę àtskuta, ir ką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nubrazduoti — tr. 1. K, Ldk, Sutk nuskusti brazdą: Nubrazduotas medis vasarą J. Visi beržai nubrazduoti: vaikai kaišė brazdus ir ėdė Trš. Medžius reik nubrazduoti, kad kirminai nekirstų Rs. ║ šiaip taip nuskusti (barzdą): Šitokia čia tavo barzda, nubrazduosi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nudžeryti — nudžẽryti tr. 1. nukirsti, nupjauti: Eisma, nudžẽrysma žirnius, ir gana Sb. 2. nuskusti, nudirti: Nudžèryti yra nuskusti greitai su peiliu J. 3. prk. apiplėšti, nuengti: Nudžèrijo ponas žmogų, t. y. nudrėskė J. džeryti; atidžeryti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuskundimas — nuskundìmas sm. (2) 1. refl. → nuskųsti 2 (refl.): Į jį kreipdavosi su nusiskundimais, prašydavo jo patarimų A.Vien. Jo nusiskundìmas sukėlė visų užuojautą NdŽ. Prasidėjo priekaištai, nusiskundimai likimu rš. 2. refl. apkaltinimas, skundas:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuskusdinti — nuskùsdinti 1. cur. 1 nuskusti 1: Per pusę nuskusdinti barzdą B623. | refl. DŽ tr., intr. N: Barzdą nusiskùsdinti KI172. Nusikirpdinsiu ir nusiskusdinsiu, kad padoriau atrodyčiau rš. 2. cur. 1 nuskusti 3: [Aukšlių] žvynas nuskusdinęs, … į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”